2020 m. liepos 5 d., sekmadienis

Armėnija. Jerevanas

 Mūsu kelionė eina į pabaigą. Liko vos kelios dienos. Mes aplankėm Respublikos aikštę, susitikom su mamos studiju laiku draugu ir jo dukra. Apturėjom su jais nuostabią popietę. Apsilankėme prekybos centre ir dar kartą susimastėm kaip jie čia gyvena. Nuėjom į kino teatrą, kadangi filmai dubliuoti į rusu kalbą. Vakare pasivaikščiojom Northern Avenue ir paklausėm ten grojančiu gatvės muzikantu. Vakaro pabaigai nuėjom pažiuret šokančiu fontanu, bet jiems neprasidejus mus užklupo stiprus lietus. Tad teko slėptis po stogu. Bet stogo neradom atsistojome prie istorijos muziejaus. Vis gi punktualiai, 21 val. prasidėjo fontanu šokis, o su juo ir lietus pasibaigė.

Armėnija. Amberd tvirtovė ir Aragats kalnas

Išvažiavom pažiūrėti Amberd tvirtovės ir paskutinį kartą pasigrožėt Armenijos gamta prie Aragats kalno. Tai aukščiausias kalnas Armenijoje, jo aukštis 4090m., palyginimui Ararato 5137, bet jis Turkijoj. Pakilome į 3200 m. aukštį, ten prie kalnu ežero randasi hotelis ir restoranas tad galima, prieš kopimą į kalną ar po jo, pavalgyti. Valgis kaip ir visur tas pats :salotos, žalumynai, šašlykai, kebabai. Aš paėmiau sriubą Khash ir pasigalėjau, nes tai buvo tiesiog riebus buljonas su kremzlėtu kaulu. Prie jo paduodamas česnako uźpilas ir dvieju rūšiu lavašas-sviežias ir susuktas sausas. Avies šašlykas ir buvo gan riebus ir kaulėtas.
 

Armėnija. Haghpat vienuolynas ir Gyumri

6 DIENA. Ryte atsisveikinom su savo paplūdimio nameliu ir iškeliavome link Haghpat vienuolyno. Waze ir vėl nusprendė mus apgauti ir išsiusti į Azerbaidžaną. Gari pasidavė jo manipuliacijom ir pasuko aplinkiniu keliu, kuris iš ėsmės susijungia su Diližanu, bet jei pasukti vėliau į dešinę atsidursi Azerbaidžiane. Jei nebūčiau patikrinus tai būtumėm kukavę prie pasienio, kadangi waze nenurodė, kad jo duotam maršute reik kirsti sieną.

Armėnija. Vaharšapatas ir Jerevanas

7 DIENA. Vakarienė buvo puiki, o štai tokiu pusryčiu aš nevalgiau turbūt nuo vaikystės laiku. Vakarienės metu mums davė pusryčiu meniu ir paprašė išsirinkti iš 7 variantu. 7 variantai, bet beveik visuose buvo duona, sūris ir daktariška dešra. Iš karštu patiekalu hot dog’as ir bulvytes, kiaušinis arba dešrelės. Kiaušinius čia itin dažnai gaudavom tad teko pasirinti dešreles. 
Papusryčiavę išvažiavom į Ečmiadziną arba kitaip Vaharšapatą. Aa... pamiršau paminėti, kad Gyumri kaip ir Kaunas tvarkosi. Tad dalis keliu remontuojami. Bet kas labiausiai nustebino ir nudžiugino tai, kad tiesiamas naujas kelias jungiantis Gyumri ir Jerevaną. Ne aš, nenoriu pasakyt, kad dabartinis kelias blogas, bet šaunu, kad rūpinamasi didžiaisiais miestais. Tai jau didelė pradžia. Gal kada nors atsiras normali trasa, o tiksliau apskritai trasa (o ne keliukas) iš Tatev į Meghri.

2018 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

Armėnija. Sevanas

Mūsu rytas prasidėjo pasivažinėjimu vandens motociklu po Sevano ežerą. 1min kainuoja 1000 dramu (1.80 eurus ). Pasiplaukioję motociklu dar įlindom paplaukioti ežere. Vandens temperatūra vietinius nelabai tenkina, išskyrus mus niekas ten neplaukiojo. Tiesa poilsiaujantys armėnai įlindo iki keliu, bet po minutės išlindo. 
Tik apie pietūs iškeliavom žiūrėt Sevanavank vienuolyno. Važiuojant pakrante Sevano ežero vanduo atrodo kaip Nicos žydroji pakrantė. Prie vienuolyno sutikom rusu porą iš Sankt Peterburgo, kuri labai originaliai sukomponavo klausimą: ."Извините пожалуйста, do you speak russian?"-Дa. Aišku po to susivokė ką pasakė ne taip ir kartu pasijuokėm. Jie norėjo, kad juos nufotografuotumėm ir mainais mus nufotografavo.

2018 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Armėnija. Nakvojam piečiausiame Armenijos mieste Agarak ir lankom Tatev vienuolyną

Agarak. 6:30. Kol saulė neišlindo, einu pafotografuoti kalnų. Po kokių 5 min ateina kažkoks armenas ir pradeda klausinėt ką fotografuoju ir ar galiu parodyt. Atsakau, kad fotografuoju kalnus. Jis peržiuri nuotraukas ir sako ištrinti tas kur matos Armenijos-Irano pasienis. Aš linkčioju, o pati galvoju "nė už ką, kam taip anksti kėliaus ir nustatinėjau parametrus, kad ištrinti?". Po kelių minučių pasieny suskambo sirena ir armenas vėjo greičiu nuskuodė į budelę. 

2018 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis

Antra diena. Khandzoresk ir vienintelis kelias į Meghri


2 diena: Tatev- Satani Kamurdj- Khanzoresk-Goris-Kapanas-Meghri,Agarak
Rytas ir vakaras, kai saulė leidžiasi arba kyla yra ypatingi. Jie turi magišką poveikį. Tačiau rytas Tateve... tarp nuostabių kalnų ir augmenijos dar tik labiau sustipriną tą pasakišką jausmą. Tu net pamiršti apie kažkokius buitinius nepatogumus. Tateve labai tylu. Ryte išėjau į verandą ir kokias 5 min neatitraukiau akių nuo atsiveriančios panoramos . Aš net nepastebėjau, kad 5 metrai nuo manęs susimasčiusi sėdėjo namo šeimininkė. Mane pamačius ji iš karto pasiteiravo kaip miegojau. Miegojau aš puikiai, aš apskritai kas liečia miegą nesiskudžiu- miegu kaip kūdikis. 
  Greta paruošė mums pusryčius, "natūralius, ekologiškus pusryčius"- tai mėgsta pabrėžti mūsų šeimininkė. Ir iš tiesų: sūris ir sviestas darytas jos mamos, medus iš jų avilio, abrikosų džemą taip pat patys daro. 
 Papusryčiavus nusileidau apsižiūrėti. Daržovių ne itin daug darže. Tiesa šeimininkė Nora nusileido parodyti man senovinę krosnį-tandyra, kurioje jos tėvai kepdavo duoną. Ir čia pat parodė perdarytą statinę ant kurios šiandien ji pati kepa lavašą. Šeimininkė taip pat parodė kambarį kur saugo kompotus, uogienes ir džemus. 
  Su Tatevu trumpam atsisveikinom ir važiavom aplankyti Velnio tiltą arba kitaip Satani kamurdj.
Rytas Tateve

2018 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

Pirma diena Khor Virap ir kelionė į Tatev

1-os dienos maršutas :Khor Virap- Azat rezervuaras -Geghard vienuolynas- Areni kaimas- Tatev
Jūs paklausit, o kodėl Armenija?  Apie kelionę į Armeniją buvo daug galvota ir planuota. Perskaitytas nevienas straipsnis ir peržiūrėtas ne vienas video. O viskas prasidėjo 2010 metais, kai Eurovizijoje suskambėjo dainininkės Sirusho daina "Qele qele". Ji buvo mano favoritė tais metais. Praėjus Eurovizijai aš pradėjau aktyviai ieškoti Sirusho dainų internete. Parsisiunčiau per torrent jos kelis ankstesnius albumus. Ir štai taip iki šiandien seku jos kūrybą. Žinoma per tą laiką atsirado dar keli mėgiami Armenijos atlikėjai, dar kelios dešimtys mėgiamų armeniškų dainų, bet vis gi Sirusho liko mano favoritė. 
  Kadangi keliaujunčių į Armeniją mažai, bent jau mano aplinkoje jų iš vis turbūt nėr tai visi labai stebėjosi, kas mane ten patraukė ir apskritai ar yra ten ką žiūrėti. Vis dažniau sutikdavau žmones keliaujančius į Gruziją ar besiruošiančius ten vykti, kadangi turizmas ten gerokai išvystytas, na ir šalis didesnė ir žinoma jūra šalia. O aš jų klausiau ir galvojau:" Nereikalinga man jūsų ta Gruzija, aš į Armeniją noriu".Prisimenu net Ramutė, Saluto choro vadovė, po kažkurios kelionės, kažkaip buvo užsiminus, kad gal sekanti kelionė bus į Armeniją, bet ... deja. 
 Ir žinoma kaip ir bet kuriai svajoniai artėjant, pradedi bijoti. O gal nusivilsi, o gal nepatiks, o gal viskas tik mano galvoje susikurta iliuzija? Tad beliko nuvažiuot ir įsitikinti.

Khor Virap vienuolynas